galgonas

×galgõnas (l. gałgan) sm. (2) J, galgònas (2) 1. nenaudėlis, išdykėlis, padauža: Tas galgõnas piemuo tolei išdykavo, kolei sprandą nusisuko Krsn. Tas vaikas baisiausias galgõnas Sd. Aš tau, tu galgõne, aš tau parodysiu! Ldvn. Vai tu galgòne, gausi nuo manęs į kailį! Gž. O tu, galgõnai, ar neisi iš daržo! Sv. Aš tam galgõnui kad duosiu! Brt. O, tie galgõnai nukrėtė visus mano obuolius! Stak. Eikit namo, galgõnai, nesikarstę po medžius, aš jum pakiaušiniausiu! An. 2. Pc prie vežimo naktį važiuojant rišamas žiburys. 3. kukulis iš tarkuotų bulvių, vidury mėsos pridėtas: Jaknų yra, galim galgõnų pasidaryti Ssk. 4. bot. kalganas (Alpinia officinarum): Aš geriu nuo gumbo galgono šaknį Krn.